Periodinė stipri vienatvė.
Sveiki,
Klausimas, kaip isgyvenante vienatve ir kaip su ja tvarkotes, arba ka daryti, kokius sprendimus priimti, kad tektu jos patirti kuo maziau?
Pas mane nera istisos vienatves, bet nemegstu, kad gyvenime nera stabilumo, vienu momentu atrodo bendrauju intensyviai su daug zmoniu, kad net atrodo, kad man zmoniu nebereikia. Po kurio laiko ateina stiprus vienatves periodas, kai lieku vienas, zmones nebenori bendrauti, maziau man raso ir skambina, su tevais rysys irgi nutoles, blogiausia tas kai yra dideles kompanijos ar grupes zmoniu tai visiskai jauciuosi vienisas, nemoku buti tarp didelio rato zmoniu, atrodo tai veikia labai stipriai neigiamai mano psichika, aisku kartais buna isimciu, bet dazniausiai is 10 kartu 9 kartai buna blogi. Bendravimas man kur kas malonesnis kai buna su vienu zmogumi, bet tuo paciu kartu kai matau mieste grupes zmoniu, baruose, restoranuose kaip jie bendrauja ir juokauja, o as tuo tarpu dazniausiu atveju bunu vienas ir atrodo, kad gyvenime kazkas ne taip, kad esu uz normalaus gyvenimo ribu. Esu introvertas, bet kaip sukuriu rysi su zmogumi, tai tampu ekstravertas, turiu gana dideli nepasitikejima zmonemis gal but ir gal but kartais nemoku kurti santykio, ne karta yra buve, kad atstumiu kitus. Esu isvaizdus, demesio stoka nesiskundziu is merginu, bet atrodo, net santykiu nebesinori kurti kartais, paskutini karta gan stipriai atrode nudegiau. Todel pasidariau dar labiau atsargus. Kalbant apie vienatve tai ji yra labiausiai susijusi su tuom kad atrodo nera stabiliu pastoviu draugysciu su vyriskos lyties atstovais, na kaip ir yra bet jie banguoja ir man tas bangavimas nepatinka. Labai sunkiai isgyvenu ta laika. Kartais net suicidines mintys aplanko, nes atrodo kuom gyvenimas prasmingas, jeigu nera kitu zmoniu?