u/Condtantyscared

Visada buvau ir būsiu prieš nacionalizmą, bet ble, kad ir kiek daug gerų ir tvarkingų ukrainiečių šeimų teko matyti ir pažinti, visada tenka sutikti bent kelis kartus per dieną laukinį jaunimą, kuris elgiasi taip lyg būtų nepilnamečių kolonijoj augęs. Aišku ir lietuvių debilų pasitaiko, bet lyginant kaip atrodė Kaunas prieš karą Ukrainoje ir dabar, žemė ir dangus.

Šiek tiek keistesnė diskusija, bet norėčiau paklausti kokioje pozicijoje jums dažniau yra tekę būti. Žmogumi, kuris daužo širdis, ar žmogumi, kuriam daužo širdį. Būtų malonu išklausyti abi barikadų puses, kaip jautėtės tuo momentu, kokios buvo aplinkybes. Kalba eina apie bet kokius santykius, romantinius, platoniškus