r/lithuania

Title.

I mean come on!!! Pats lt72.lt websaitas pastatytas su Wordpress/Elementor lmao, esant rimtai situacijai paims kacapai ir nusprogdins šitą komunikacijos kanalą. Vien jau script kiddies nuneša wordpressinius webus, apie ką mes kalbam.

Bet ar taip ar taip dabar jau neatlaiko srauto, tai koks skirtumas 🤷‍♂️

Kaip ir su priedangomis, dar viena chaltūrkė/varkė.

Atėjo laikas pirkti pirmą automobilį ir kadangi patirties tame neturiu kyla daug klausimų. Pati automobilį kaip ir jau nusimačiau, tikriausiai bus Toyota Auris arba Corolla, galbūt Kia Ceed arba Mazda 3, jei išplauktų neblogi variantai. Hečbekas arba sedanas. Tik automatas, biudžetas 6-10k, norėtusi 2013-2017 metų.

Bet pagrindiniai klausimai kyla kaip būtent sėkmingai susirast ir nusipirkt tinkamą variantą ir neapsigauti. Klausimų kyla nemažai, tai panumeravau, jei norėtusi tik į kažkokį konkretų atsakyti. Ačiū visiems už informaciją.

1. Į ką labiausiai atkreipti dėmesį atvykus apžiūrėti automobilį? Kokius klausimus užduoti pardavėjui?
2. Suktos ridos ar tai dar vis reali problema perkant naudotą auto?
3. Skirtumai perkant iš fizinio asmens, pirikupo ar įmonės?
4. Ar tiesa, jog geriau ieškoti Lietuvoje neeksplotuoto automobilio ir stengtis ieškoti, jog būtų tik ką atvarytas iš tarkim Vokietijos?
5. Kiek svarbu pasidaryt test drive prieš perkant? Esu klevas, tai kaip ir reikia spec. draudimo, jog vairuoti kitą auto.
6. Į ką atkreipti dėmesį Carvertical/Autoistorija, kas turėtų būti redflagai?
7. Kiek normalu yra nusiderėti nuo kainos perkant?
8. Kiek svarbu automobilio rida, ar verta mokėti daugiau už senesnį auto, bet su geresne rida, nei variantą, kuris porą metų naujesnis.
9. Kiek verta naudotis paslaugomis kur žmogus padeda išsirinkti ir įsigyti auto?
10. Kaip teisiškai apsisaugoti perkant automobilį ir kokių klaidų nepadaryti sudarinėjant sutartis ir t.t.?
11. Ar realiai sunku yra išsirinkti gerą automobilį, kiek bendrai iš patirties tenka gyvai apžiūrėti variantų
12. Ar teisingai suvokiu sekmingo pirkimo grandinę:

Randu gera skelbimą -> Nuvykstu apžiūrėti -> Jei pirminė apžiūra gerai tada nuvežame į Tokvila, jog patikrinų viską nuodugniai -> Jei problemų nėra galbūt tada dar Carvertical pažiūriu istoriją -> Pirkimo/pardavimo sutartis -> Pervedu pilną sumą banku -> Perrašo auto ant manęs -> nusiperku klevo draudimą -> pasimeldžiu ir važiuoju.

Hey everyone,

I’m an international student from India considering studying at Vilnius University, and I’m trying to get a realistic idea of what monthly living costs would look like excluding tuition fees.

I’ll most likely be staying in university dorms, so accommodation should be on the cheaper side. I’m not trying to live luxuriously, but I also don’t want to survive on instant noodles and never leave my room lol

The kind of lifestyle I’m hoping for is something like:

• cooking/groceries as the main source of food
• eating out maybe 1–2 times a week
• studying in cafés a few times a week
• occasional parties/social events
• exploring Lithuania on some weekends
• maybe a short budget Eurotrip every few months

I’d love to know:

1. What would a realistic monthly budget look like for this kind of lifestyle in Vilnius?
2. What kind of part-time jobs are common for international students who mainly speak English?
3. Is it realistically possible to balance studies + part-time work there?

Would really appreciate honest answers from current students or people living in Vilnius. Thanks!

Hello! Sorry to intrude on this subreddit but was wondering on anyone’s thoughts on spending the night in the Kaunas airport ahead of an early flight the next day? Thank you!

Šiandien turėjome puikų stress-testą - pamatėme, kaip visuomenė reaguoja į karinius incidentus. Ir kaip „atlaikė" lt72.lt svetainė srautą... (spoileris: nelabai).

Bet mane labiau domina kitas klausimas: ar jūsų darbdaviai kažką pranešė?

Dirbu lietuviškoje IT įmonėje, daugiau nei 100 žmonių. Iš team lead ar vadovų – nei žodžio. Nei prieš, nei po. IT įmonė gi – parašyti žinutę į Slack ar Teams ir pranešti, kur susirinkti ekstremaliu atveju, tikrai nebūtų buvę sunku. Bet deja.

Tiesa, gavus raudoną pranešimą kabinete visas fokusas nuo darbo pabėgo – visi spoksojo į telefonus ir stengėsi suprasti, kas vyksta.

Draugė dirba odontologijos klinikoje – ten situacija dar prastesnė. Darbo metu sustabdė procedūrą pacientui, visos odontologės susirinko pas administratorę pasitarti. Atsakymas? „Ko čia visos susirinko, grįžkite prie darbų." Argumentas – raudoni pranešimai esą „nėra oficialus pranešimas."

Įdomu, ar tai bendra tendencija, ar tiesiog kai kurie darbdaviai tiesiog nėra galvoję apie tokius scenarijus?

Kaip pas jus buvo?

Edit: Pranešta LRT, straipsnis: https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2935215/kai-vieni-bego-i-priedangas-kitiems-liepta-dirbti-bauda-uz-tai-gali-siekti-ir-6-000-euru

Sveiki, jau ne kartą esu rašęs, kad nuo vaikystės turiu ryškų autizmą, mano autizmas persismelkęs net į balso toną, kūno kalbą, manieras. Paauglystėje buvau susiėmęs, mėginau savo problemas spręsti, dirbti su savimi, tobulėti, padėjo ir draugai.

Mokykloje jokių simpatijų neturėjau, su merginomis beveik nebendraudavau, pagrinde dėl jų pačių nenoro.

Nuo 16-os metų mėginau deitint (man 26 dabar). Iš viso per gyvenimą turėjau apie dvidešimt kelis deitus, visi buvo nesėkmingi, antro date niekada nebuvo. Pasipasakojus artimiems draugams, paskui pamokė mane kaip bendrauti su merginomis per tinderį, iš pradžių patys pasakydavo, ką rašyti, paskui duodavo pačiam rašyt, tik prieš išsiunčiant prašydavo duot pažiūrėt, ar gerai parašiau. Ilgainiui chatinimą per dating apps su merginomis išmokau. Deja, viskas būdavo gerai tik iki deito. Per deitus dažniausiai merginos pabūdavo tik iš mandagumo iki galo, bet į galą jau matydavosi jų nuobodžiavimas ar net nepasitenkinimas. Nors ir stengdavausi būti įdomus, tuo pačiu būti savimi, ir domėtis mergina, tačiau tas beveik nekeisdavo situacijos. Ilgainiui supratau, kad už mane kalba mano pačio kūno kalba, balso tonas, elgesio manieros ir pan, ko aš visiškai negaliu kontroliuoti. Merginos mano autizmą tarsi užuosdavo. Yra ne kartą tekę per deitus susilaukti ir įžeidinėjimų, tokių kaip kad mano snukis ar elgesys atrodo kaip dauno (neslėpsiu, deitindavau ir prastas, žemo intelekto merginas), nors nieko blogo nepasakydavau. Yra ne kartą taip pravardžiavę ir per video pokalbius, nors net nespėdavau nieko pasakyti, nebent tik pasisveikinti. Nors anksčiau ne viena mergina yra sakiusi, kad esu gana simpatiškas vaikinas, tačiau gaila, kad būtent tokiem vaikinam iškrenta kitos problemos. Taigi supratau, kad priežastis yra vien tik mano kūno kalboje ir balso tone, kurie yra persmelkti autizmo. Grįžtant prie deitų, dažniausia merginos pasakydavo, kad su manim jom neįdomu, nuo manęs bloga arba kad tiesiog „nesuvaibinom“. Dažnai būdavo, kad po pirmo ir vienintelio date būdavau neužilgo užblokuotas. Dažnai merginos dadurdavo, kad pirmą kartą deitina su tokiu vaikinu kaip aš.

Ilgainiui supratau, kad mano problemos neišsprendžiamos, kad neigiamos patirtys tik kartosis ir kartosis, todėl nusprendžiau nebedeitint. Aišku iki dabar skaudu yra įsisamoninti faktą, kad esi prastesnis už kitus vaikinus vien dėl to, kad turi autizmą, kurio nenuslėpsi. Kad kiti gali deitint ir sukurt ilgalaikius santykius, o tu ne. Kad vienintelis seksas, kuris tau prieinamas, tai tik už pinigus (buvau pastaruoju metu turėjęs porą ONS, bet tuo viskas ir baigėsi).

Pilnai suprantu ir merginas bei jų nesmerkiu, kad nenori rinktis autizmą turinčio vaikino su „emotionless dead eyes“, be emocijų, visišką intravertą kuriam geriausia yra būti tyliai ir nuošalyje, kuriam kad ir minimalus bendravimas yra iššūkis. Gal tik labiau pikta, kad atsirasdavo tūpų merginų, kurios bandydavo tyčiotis ir įžeidinėt, nesuprasdamos tokio elgesio, nepriklausančio nuo žmogaus. Mintyse net atsiprašau visų merginų, kurioms sugaišinau laiką ir sugadinau emocijas, nes iš nuotraukų ir chat'ų, tikrai tikėjosi kitokio vaikino.

Bandau gyvenime ieškoti dvasinės ramybės be antros pusės ieškojimo, nes suprantu to pasekmes. Kaip psichoterapija, padeda ir knygų skaitymas, geiminimas, bent tuo momentu galiu apie viską pamiršti.

O kitiems vaikinams, noriu palinkėti nedepresuoti, nenusiminti, nes visada gyvenime būna prastesnių situacijų. Galbūt kažkas pergyvena, kad išsiskyrė su mergina - patariu pasidžiaugti ir pagalvoti, kad kitiem tokie dalykai išvis net nesuvokiami, nes net negali sukurt ilgalaikių santykių.

Visiems ir visoms gražios dienos. :)