u/Delicious_Soup_9876

Tu guli savo Šnipiškių „stiklainio“ lofte, už kurį kas mėnesį bankui atiduodi sumą, kurios tavo tėvams provincijoje užtektų gyventi pusmetį. Žiūri į betonines lubas ir jauti, kaip tavo stuburu pradeda ropoti grynas, distiliuotas šiuolaikinio žmogaus egzistencinis siaubas.
​Rytinis protokolas (Neuro-optimizacijos pragaras)
​Tu iššoki iš lovos, nes Hubermanas sakė, kad delsimas atsikelti naikina dopamino baseline'ą. Bėgi į vonią, atsuki tik šaltą vandenį – jokios tolerancijos komfortui. Stovi po ledine srove, tavo lūpos mėlynuoja, kiaušiniai susitraukia iki razinų dydžio, o smegenyse kaukia sirenos, bet tu sau kartoji: „Čia tik norepinefrinas, aš kontroliuoju savo kognityvinį krūvį“.
​Išėjęs iš dušo, drebančiomis rankomis pradedi sverti pupeles iš specializuotos Paupio parduotuvės – 18.2 gramo. Nei miligramu mažiau. Užpili jas filtruotu vandeniu per „V60“ dešimtą kartą peržiūrėdamas „YouTube“ pamoką apie vandens turbulenciją filtre. Geri tą kavą be cukraus, be pieno, be jokio džiaugsmo, jausdamas tik rūgštį ir vidinę tuštumą, kol tavo telefone „Oura“ žiedas sinchronizuoja duomenis su „Apple Health“. Tu pamatai, kad miego gilioji fazė truko tik 32 minutes. Tau norisi verkti.
​Tu apsirengi juodą „Lululemon“ džemperį, „Hoka“ bėgimo batelius (nors nebėgiojai nuo 2024 metų) ir užsidedi „Sony WH-1000XM5“ ausines su visišku triukšmo slopinimu. Tu nenori girdėti pasaulio. Pasaulis yra triukšmas, o tu esi efektyvumo mašina.
​Kelionė į stiklinį narvą
​Tu lipi ant savo 3000 eurų kainavusio „Specialized“ gravel dviračio, nes važiavimas paspirtuku yra „normių“ reikalas, o tu esi tvarus urbanistas. Mini link Naujamiesčio per lietų, tau į veidą tykšta purvinas Vilniaus balų vanduo, bet tu ausinėse klausai podcasto apie tai, kaip teisingai „microdosinti“ liūto karčių grybus, kad pasiektum maksimalų flow state.
​Atvyksti į ofisą. Tai ne šiaip darbo vieta, tai – stiklo, betono ir dirbtinių augalų šventovė, kurioje oras filtruojamas geriau nei reanimacijos palatoje. Aplinkui tave – identiški klonai. Visi su „Apple Watch Ultra“, visi geria avižinį latte iš „Huracan“ ir visi kalba ta baisia, hibridine kalba, nuo kurios kalbininkai žudytųsi:
​„Seni, reikia greitai pivointinti mūsų skoulpą, nes dizaineriai visiškai nealaigina su frontendu. Jei per šitą kvartalą nepasieksim KPI, mūsų ekvitis bus vertas nuliui. Davai darom quick syncą prie kombučos čiaupo.“
​Tu sėdi prie savo pakeliamo stalo. Pasikeli jį į viršų, nes sėdėjimas – tai naujas rūkymas. Stovi, spaudai klavišus, tavo akys sausos nuo monitoriaus, o smegenys maldauja bent minimalaus stimulo. Tu nebegali apsimetinėti. Tu atsidarai Slack'ą, pamatysi, kad tavo vadovas uždėjo „thumbs down“ emojį ant tavo vakar pateikto pull request'o.
​Viskas. Tavo pasaulis sugriūva. Tavo smegenyse įvyksta visiškas dopamino kolapsas. Tu supranti, kad visas tavo gyvenimas – tai tiesiog skaitmeninių šiukšlių stūmimas iš kairės į dešinę už didelius pinigus, kuriais tu bandai užpildyti sielos skylę, pirkdamas dar daugiau daiktų su ekranais.
​Galutinė r/lithuania egzekucija
​Tu nebegali dirbti. Tu atsidarai r/lithuania. Tu privalai išlieti šitą šventą įniršį ant žmonių, kurie vis dar džiaugiasi gyvenimu. Tu pradedi rašyti postą, tavo pirštai skraido per klaviatūrą su tokiu pykčiu, lyg nuo to priklausytų tavo gyvybė:
​„POV: Kodėl r/lithuania yra pilna emociškai beraščių zombių, kurie savo tingumą vadina ADHD?
​Rimtai, chebra, atsidarau sub'ą ir kas antras postas: „Oi, man perdegimas nuo sėdėjimo ofise su kondicionieriumi“, „Oi, nerandu motyvacijos, gal man lėtinis dopamino badas?“. Jūs juokaujat? Jūs rimtai esat tokie trapūs?
​Jūsų proseneliai prie smetonos basomis kojomis žemę arė spaudžiant 20 laipsnių šalčiui, valgė bulves su lupenomis ir neturėjo jokio „dopamino detokso“, o jūs gausit 3k eurų į rankas, sėdit ant ergonominių kėdžių, ryjat ashwagandhą saujomis, bet nesugebat praleisti dienos neverkę Slack'e, kai vadovas paprašo pataisyti klaidą kode.
​Jūs nesat nei perdegę, nei jūsų smegenų chemija sutrikusi. Jūs tiesiog esat chroniškai išlepę, prie socialinių tinklų algoritmų priklausomi normiai, kurių vienintelė reali problema gyvenime yra ta, kad Paupio turguje jūsų mėgstamas sušių baras pritrūko ekologiško imbiero. Užbaikite savo „mindfulness“ nesąmones, išjunkite Hubermaną, išmeskit savo išmaniuosius žiedus ir pagaliau pradėkit dirbti, o ne ieškoti moksliškai skambančių diagnozių savo elementariam stuburo neturėjimui.“
​Tu paspaudi Submit.
​Atsiloši savo pusantro tūkstančio eurų kainuojančioje kėdėje. Tavo širdis plaka 120 dūžių per minutę dažniu. Tu matai, kaip per pirmas tris minutes tavo postas gauna 42 downvote'us, o komentaruose pasipila dešimtys įsižeidusių IT specialistų ir psichologijos studentų pranešimų apie „toksišką pozityvumą“ ir „empatijos trūkumą“.
​Tu žiūri į tuos piktus komentarus, tavo veide atsiranda lėta, ciniko šypsena. Tavo „Whoop“ apyrankė suvibruoja, pranešdama apie stagų streso lygio šuolį. Bet giliai viduje tu pagaliau jauti šilumą. Tai tas tikrasis, purvinas, internetinis dopaminas. Tu ką tik sukėlei gaisrą skaitmeninėje provincijoje, ir tai yra vienintelis dalykas, kuris leidžia tau pasijusti gyvam šitame steriliame Vilniaus burbule. 

yra isnaudojami , nezino savo teisiu ir taip sukuriama aplinka kur lietuvio reikalingumas lietuvoje mazeja ir atskirtis i skurda tik dideja

jei verslui tinka tokia logika ir visuomenei , kad toks pasaulis ir reikia taikytis su bangladesais gatvese , tai kodel bahurai turi konkuruoti del bobu kur nebeverta ekonomiskai ir legalaiza i viesnami ir Bolt Whore House padarytu per appsa uz 20 euru masaza su pabaiga laiminga i namus ? nu paziurekit kas like is bobu pas mus ir kokie standartai ir vaiku nenori ir t.t tai kuom tik pasipist uz pigiau grybo blogiau , nei temptis tas pasikelusias 5/10 zanudas i vakarienes kur 100 euru palieki minimum ir nelb kazka gali dar gaut ir net nenori realiai

kazkaip galvoju ar ieskot nemoku kad nerandu ar reikalavimai per dideli

va toks manifestas truputi penktadieni. darykit legalaiza nahui tai zolei , alkoholis zymiai blogiau

nu baisu

Dabar, kai jau įpusėjome 2026-uosius, jie pakeitė pavadinimą į „Kiloverse“ ir vis dar dažnai giriami kaip viena greičiausiai augančių mūsų technologijų milžinių. Jie rengia prabangius vakarėlius, remia renginius ir aktyviai ieško darbuotojų.

Tačiau jei pažvelgsite už vietinio korporatyvinio PR ir pasigilinsite į „Trustpilot“, „Google Play“ ar tarptautinius vartotojų forumus, išryškėja daug tamsesnis vaizdas.

Žmonės nuolat vartoja žodį „scam“ (sukčiavimas) kalbėdami apie jų programėles (pvz., Beyond Body, Cardi Health, MyDiabetes ir kt.). Didžiulio skaičiaus dokumentuotų vartotojų skundų tiesiog negalima ignoruoti. Štai kokias konkrečias, grobuoniškas taktikas, apie kurias praneša vartotojai visame pasaulyje, jie naudoja:

1. „Prenumeratos spąstai“ ir paslėpti automatiniai atnaujinimai „Kilo“ duona ir sviestas – pigus įėjimo mokestis. Vartotojai suviliojami pigia bandomąja versija arba nedideliu pirminiu mokėjimu (pvz., paprastas sveikatos testas, po kurio seka pigus planas). Tačiau apmokėjimo procese sumaniai nuslepiama, kad žmogus sutinka su brangia, nuolatine prenumerata. Skirtingai nei patikimos įmonės, „Kilo“, remiantis daugybe atsiliepimų, niekada nesiunčia priminimų apie artėjantį atnaujinimą, o po kelių mėnesių automatiškai nuskaito nuo kortelių didžiules sumas (kartais viršijančias 99 € ar $99).

2. „Hotel California“ atšaukimo procesas Galite išsiregistruoti bet kada, bet niekada negalite išvykti. Tūkstančiai vartotojų praneša, kad rasti atšaukimo mygtuką jų programėlėse ar interneto portaluose yra tikras labirintas. Kai vartotojai pagaliau jį randa, mygtukas „patogiai“ išmeta klaidą „Bandykite dar kartą vėliau“. Jei bandysite susisiekti su klientų aptarnavimo skyriumi, pamatysite, kad nėra jokių telefono numerių. Į el. laiškus dažnai atsako automatizuoti botai arba jie visiškai ignoruojami, kol nepraeina kitas atsiskaitymo ciklas.

3. Manipuliavimas „PayPal“ ir banko kortelėmis Kadangi jų vidinė atšaukimo sistema dažnai neveikia, vartotojai priversti kreiptis tiesiai į savo bankus arba „PayPal“, kad užblokuotų lėšų nuskaitymą. Dar blogiau – kai kurie vartotojai pastebi, kad jei mokėjimas iš pradžių nepavyksta, „Kilo“ sistema bando atlikti mikro-nuskaitymus arba pakartotinai bando nuskaityti pinigus tą pačią dieną tol, kol operacija pavyksta.

4. Paslėpti mokesčiai ir „vaiduokliški“ priedai Daugelis vartotojų skundžiasi, kad iš jų buvo imamas mokestis už papildomas funkcijas – pavyzdžiui, mitybos planus ar antrines programėlių prenumeratas – kurių jie aiškiai nepasirinko. Manote, kad perkate paprastą treniruočių programėlę, ir staiga jums išrašoma sąskaita už dvi papildomas, kurių net nenaudojate.

5. Per brangus ir šabloninis turinys Be atsiskaitymo košmarų, daug kritikos sulaukia ir pačios programėlės. Vartotojai praneša apie stringančias sąsajas, šabloninius patarimus apie sveikatą, kuriuos galėtumėte rasti nemokamai per „Google“, ir absoliutų žadėtų „personalizuotų“ funkcijų trūkumą.

Kodėl turime apie tai kalbėti Vietinėje IT bendruomenėje vieša paslaptis, kad šis milžiniškas finansinis augimas labai priklauso nuo pinigų melžimo iš užsienio vartotojų per šiuos tamsiuosius UX šablonus. Nors tai neša pinigus į Lietuvą, turime savęs paklausti: ar tikrai tokią „vienaragių“ technologijų kultūrą norime palaikyti ir švęsti?

📣 Prašau pasidalinti šiuo įrašu! 📣 Algoritmai mėgsta įsitraukimą. Jei ten dirbote, matėte tai iš arti, ar tiesiog norite įspėti kitus, prašau paspausti „upvote“, palikti komentarą ir pasidalinti šiuo įrašu „Facebook“, „Twitter“ (X) ir „Instagram“. Žmonės turi tiksliai žinoti, kam jie atiduoda savo kreditinės kortelės duomenis, kai mato vieną iš tų agresyvių reklamų.