Ar zvejyba del pramogos nera gyvunu kankinimas?
Zvejys megejas uzmeta masala su kabliuku, zuvis uzkimba, prasiduria zanda su kabliuku, tada kelias minutes yra tempiama (jei didesne zuvis), kol pavargsta, istraukiama i aplinka, kurioje negali kvepuoti, tada zvejys ja pamatuoja, pasveria, nusifotkina, ir tiesiog paleidzia. Jei mazesne zuvis, tai procesas greitesnis ir ji tiesiog paleidziama. Dalis tokiu zuvu po to nugaista (del kabliuku zalos, streso, infekciju, deguonies trukumo istraukus). Teko skaityti, kad Vokietijoje zvejys turi praeiti nemazus kursus, issilaikyti egzamina, kad moketu zvejoti, ir tinkamai elgtis su zuvimi (zvejybos technika, istraukimas, kabliuko isemimas ir t.t.), ir kaip supratau, pas juos zvejyba del pramogos (catch and release) kaip ir nelegali del gyvunu geroves apsaugos istatymu, ir paleisti gali tik ta zuvi, kuria nelegalu pasiimti del dydzio apribojimu, o kita turetum pasiimti maistui. Kaip jie irodytu, kad paleidai legalia zuvi, cia jau kitas klausimas. Lyg ir Sveicarijoje panasus istatymai. Kas zino tiksliau, ar gyvena ir zvejoja Vokietijoje, pakomentuokit. Tuo tarpu pas mus susimoki kelis eurus per menesi ir niekam neidomu, moki tinkamai zvejoti ar ne, svarbu nepasiimk nelegalios zuvies. Ir siaip vyrauja nuomone, kad zymiai geriau zvejoti del pramogos ir visas zuvis paleisti, negu pagauti ir suvalgyti, bet ar tikrai tai yra geriau? Is sono tai atrodo kaip smagus hobis, bet kai geriau pagalvoji, kaip tai nera tiesiog gyvunu kankinimas? Ar mes tiesiog laikome zuvis kazkokio zemesnio lygio gyvunais, kaip kokie vabalai, peles ir pan? Viena pliusa matau, kad surenkami pinigai uz zvejo bilietus skiriami vadens telkiniu izuvininui, apsaugai, tyrimams ir pan. Ka manote, tiek zvejai, tiek nezvejojantys?